Rugsėjo 27 d., antradienį, 18:00
Taikomosios dailės muziejuje, Arsenalo g. 3A
KONCERTAS-SUSITIKIMAS
Apie violos dvasią
Nuo Renesanso iki Bacho
Paolo Pandolfo – viola da gamba, Italija
Šis vakaras – tai pažintis su viola da gamba, keliaujant laiku ir erdvėje. Muzikos vyksmas kyla iš solinės violos garso, čia imituojančio žmogaus balsą, čia sužadinančio subtiliausius vidinius pojūčius. Čia skamba ir polifonija, išgaunama vienintelio instrumento, melodinio ir harmoninio griežimo sintezė, ir galiausiai, atsiskleidžia jautrūs šokio judesiai, perteikiami instrumentu, kuris daugiau negu du šimtmečius laikytas kilmingiausiu ir tobuliausiu iš visų instrumentų.
Kelionė prasideda XVI a. pradžios italų ir ispanų renesanso kūriniais, įžengiama į XVII a. Angliją, toliau pasiekiami kulminaciniai prancūzų violos repertuaro taškai. Toliau pažintis su šiuo instrumentu tęsiama XVIII a. Vokietijoje, susipažįstant su J. S. Bacho siuitomis ir ankstyvuoju C. F. Abelio klasikos stiliumi.
Paolo Pandolfo ėmė gilintis į renesanso ir baroko muziką 1979 m. drauge su smuikininku Enrico Gatti ir klavesinininku Rinaldo Alessandrini. Tuomet studijavo senąją muziką „Schola Cantorum Basiliensis“ pas Jordi Savallį. 1982 m. jis tapo šio vadovaujamo ansamblio „Hesperion XX“ nariu ir grojo su juo aštuonerius metus, koncertuodamas įvairiose pasaulio salėse bei dalyvaudamas įrašuose (tarp jų – įrašyti Bacho „Fugos menas“, J. Dowlando „Consort music“, „Neapolio renesanso muzika“ ir t. t.).
1990 m. išleidęs savo pirmąjį solinį įrašą, susilaukusį didžiulio pasisekimo (C.P.E. Bacho „Sonatos violai da gamba“), jis tapo „Schola Cantorum Basiliensis“ profesoriumi . Dėstydamas Bazelyje, Paolo Pandolfo rengia meistriškumo kursus ir koncertuoja visame pasaulyje, pasirodydamas su žymiais atlikėjais, kaip Emma Kirkby, Rolfas Lislevandas, Rinaldo Alessandrini, Mitzi Meyerson, Jose' Miguelis Moreno ir kitais.
Nuo 1992 m. jis vadovauja keturių arba penkių violų da gamba ansambliui „Labyrinto“, su kuriuo rengia įvairios muzikos konsortui programas.
Paolo Pandolfo įrašai skamba įvairių pasaulio šalių radijuje ir televizijoje, juos publikavo Astree, Emi, Philips, Erato, Harmonia Mundi, Tactus, Simphonia garso įrašų kompanijos. Nuo 1997 m. visus jo įrašus leidžia ispanų kompanija GLOSSA, su kuria jis pradėjo bendradarbiauti, pirmąkart įrašęs visas A. Forqueray „Pieces de Viole“ ir po to – albumą „The Spirit of Gambo“ (T. Hume muzika, atliekama „Labyrinto“ ir Emmos Kirkby). Albumą „A Solo“ žurnalas Gramophone pripažino vienu geriausių 1998 m. įrašų. Paminėtini du M. Marais muzikos albumai, taip pat Pandolfo įrašytos J. S. Bacho šešių solo siuitų transkripcijos, išleistos 2000 m. Visi jo įrašų albumai buvo puikiai įvertinti ir pelnė svarbiausiųjų muzikos žurnalų (Gramophone, Le Monde de La Musique, Goldberg Scherzo, Diapason ir kt.) apdovanojimų. C. F Abelio muzikos albumas „The Drexel Manuscript“ šiuo metu pretenduoja tapti geriausia instrumentinės muzikos kategorijos kompaktine plokštele, renkama BBC Music Magazine.
Dažnai vadinamas „violos Yo Yo Ma“, Paolo Pandolfo tiesia tiltus tarp praeities ir dabarties bei senajai muzikai suteikia naują alsavimą. Spontaniška jo muzikavimo dvasia atsiskleidžia improvizacijomis, transkripcijomis ir šiuolaikinių kūrinių komponavimu, tuo įrodydama, kad senosios muzikos paveldas gali tapti galingu įkvėpimo šaltiniu Vakarų muzikos tradicijos ateičiai.
Paolo Pandolfo interneto svetainė