lietuviškai | english
Istorija | Ankstesnės programos | Vaizdai | Kontaktai
Baroko dialogai

Gruodžio 2, 3 ir 4 d., 19.00
Vilniaus Šv. Ignoto bažnyčios požemiuose, Šv. Ignoto g. 6

M. K. Sarbievijaus poezijos skaitymų ciklas
„Sarmatų Horacijaus“ poezija ir jo epochos muzika


Konsortas BREVIS

Muzikinės dalies vadovas Darius Stabinskas
Režisierius Algirdas Latėnas

 

XVII a. Europoje išgarsėjo lotyniškai rašantis Vilniaus akademijos auklėtinis, vėliau profesorius Motiejus Kazimieras Sarbievijus (1595–1640), popiežiaus Urbono VIII premijos laureatas, pramintas „Sarmatų Horacijumi“, nes jis, sekdamas antikine literatūra, kūrybai stengėsi suteikti krikščionišką turinį. Tai buvo labai novatoriška. Nors jis ir nebuvo pirmasis, jo rinkiniai davė pradžią naujo tipo poezijai. Poetas studijavo Vilniuje ir Braunsberge, o 1627 m. pradėjo dėstyti Vilniaus Alma Mater, vėliau Kražių kolegijoje. Kūrė odes, epigramas, himnus, panegirikas ir kitų šiam laikotarpiui būdingų žanrų poeziją. Pirmasis jo eilėraščių rinkinys „Trys lyrikos knygos“ (Lyricorum libri tres), išleistas Kelne 1625 m., sulaukė didžiulio populiarumo. Šis rinkinys išleistas ir Vilniuje, bent trys leidimai išėjo Antverpene. Labiausiai pagarsėjo 1632 m. Lyrikos leidimas, kuriam titulinį lapą sukūrė Paulis Rubensas. M. K. Sarbievijaus poezija yra išversta į anglų, vokiečių, prancūzų, italų, lenkų, lietuvių kalbas.
Išgyvenęs Lietuvoje daugiau kaip 20 metų, M. K. Sarbievijus gerai žinojo Lietuvos istoriją ir su Lietuva susijusius įvykius. Jo poezijoje gausu labai įdomių Lietuvos istorijos faktų įprasminimų. Jis primena Palemono mitą, romėnų atvykimo į Lietuvą legendą. Taip keliamos Lietuvos valstybingumo problemos. Kadangi rinkiniai buvo tokie populiarūs Europoje, M. K. Sarbievijus tarsi integravo šį kraštą į Vakarų intelektualinę erdvę, į Europos kultūrą. Jis buvo vienas pirmųjų autorių, supažindinusių Vakarų Europą su Lietuvos istorijos faktais ar mitais, vietovardžiais.
Sarbievijus garsėjo kaip puikus oratorius ir pamokslininkas. Sakė pamokslus Šv. Jonų bažnyčioje, 1635 m. išvykęs į Varšuvą tapo Vladislovo Vazos pamokslininku. 1636 m. liepos 5 d. Vilniaus Šv. Jonų bažnyčioje jam buvo suteiktas teologijos daktaro laipsnis. Yra išlikęs tų iškilmių aprašymas. Iškilmės vyko toje pačioje akademinėje aplinkoje, kur ir šiandien teikiami garbės daktaro vardai.
Vienam žymiausių baroko literatūros atstovų, sulaukusiam europinio pripažinimo, skiriamas trijų vakarų poezijos skaitymų ciklas „Sarmatų Horacijaus“ poezija ir jo epochos muzika“. Jo temas „Meilė stipri kaip mirtis“, „Žaidžia likimas mumis, deja“, „Dangiškos tėvynės ilgesys“, remdamasi poezijos rinktine „Lemties žaidimai“ (Ludi Fortunae: Lyrica Selecta), pasiūlė profesorė Eugenija Ulčinaitė. Rinktinėje pateikiami įvairiu poeto gyvenimo laikotarpiu rašyti kūriniai, parodoma žanrų, teminė ir estetinė įvairovė. Kūrinių išdėstymas atitinka poetui gyvam esant išleistų rinkinių struktūrą.

Poezijos skaitymų ciklui sudaryta muzikinė programa apima M. K. Sarbievijaus kūrybos tematiką ir pobūdį, atspindi XVII a. meninį kultūrinį kontekstą. Muzika panaudota iš Braunsbergo, Pelplino, Kražių tabulatūrų – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės senųjų muzikinių rankraščių, italų, vokiečių ir lenkų kompozitorių kūriniai, kurie atsirado tuo pačiu laikotarpiu, kai poetas kūrė savo pirmąsias panegirikas, o kiek vėliau, išleidęs eilėraščių rinkinį „Trys lyrikos knygos“, sulaukė didelio populiarumo Europoje.

 

© 2009 banchetto musicale . Imprint. WebDesign: Lim und Siegmund GbR