Spalio 15 d., sekmadienį, 19 val.
Šv. Kazimiero bažnyčioje, Didžioji g. 34
Claudio Monteverdi (1567-1643)
Palaimintosios Mergelės Marijos mišparai (1610)
CHORAS BREVIS IR KONSORTAS
choro vadovas Gintautas Venislovas
konsorto vadovas Darius Stabinskas
CANTORES VILNENSES
vadovas Romualdas Gražinis
Edita Bagdonaitė sopranas, Lietuva
Nora Petročenko sopranas, Lietuva
Charles Humphries kontratenoras, Didžioji Britanija
Mario Cecchetti tenoras, Italija
Toomas Tohert tenoras, Estija
Ignas Garla tenoras, Lietuva
Uku Joller bosas, Estija
Nerijus Masevičius bosas, Lietuva
Claudio Monteverdi „Palaimintosios Mergelės Marijos
mišparai“ ir opera „Orfėjas“ yra laikomi didžiojo meistro muzikinio palikimo
simboliais. Abu šiuos kūrinius kompozitorius parašė Mantujoje, kur jis dirbo kunigaikščio
Vincenzo Gonzagos rūmuose. Mišparai buvo išleisti 1610 m. Venecijoje su įmantria dedikacija
popiežiui Pauliui V. Pilnas kūrinio pavadinimas toks: „Giesmė Švenčiausiajai Mergelei
Marijai: Mišios šešiems balsams ir Mišparai skirti dainuoti chorui, o taip pat keli bažnytiniai
koncertai, tinkami didikų koplyčioms ar apartamentams“. Labai tikėtina, kad pradžioje
šis kūrinys buvo sumanytas kaip rūmų muzika ir buvo skirtas Gonzagų kapelai, tai pačiai, kuriai
prieš trejus Monteverdi buvo parašęs „Orfėją“.
Iki šių dienų vis dar yra svarstoma, ar Monteverdi „Mišparai“ yra vientisas
kūrinys, ar atskirų kompozicijų rinkinys, ir ši diskusija yra glaudžiai susijusi su klausimu
apie jo liturginę paskirtį. Vietoje antifonų, kurios paprastai įrėmindavo mišparų psalmes, čia
naudojami vokaliniai vienbalsiai, dvibalsiai ar tribalsiai koncertai, kurių tekstai pagrįsti
XVI a. motetais. Titulinis įrašas taip pat nurodo, kad kūrinys nebuvo skirtas vien tik liturginiams
tikslams ir turėtų būti laikomas vientisa kompozicija.
Tačiau svarbiausia yra tai, kad „Palaimintosios Mergelės Marijos mišparų“ muzika yra nepaprastai
ekspresyvi, ir tai gali būti pasaulietinės muzikos indėlis: kompozitorius čia naudoja instrumentinę
ištrauką iš savo „Orfėjo“, o taip pat ir žodinės raiškos metodą, būdingą jo operoms
ir madrigalams, kurių tobulumas net ir iki šių dienų išlieka nepralenkiamas.
Gintautas Venislovas baigė Lietuvos muzikos akademiją ir dėstė choro disciplinas „Ąžuoliuko“ muzikos mokykloje bei dirbo Vilniaus savivaldybės choro „Jauna muzika“ chormeisteriu ir dirigentu. Jis yra parašęs dainų vaikų chorams, kūrinių mišriam chorui bei populiariosios muzikos aranžuočių orkestrui. 1998 m. JAV leidykla „Laurendale Associates“ išleido lietuvių kompozitorių chorinės muzikos seriją „Gintautas Venislovas Choral Series“.
Nuo 1993 m. G. Venislovas pradėjo vadovauti chorui „Brevis“,
kuris susibūrė 1990 m. Chore dainuoja 30 dainininkų, daugiausia buvę arba dabartiniai Lietuvos muzikos
ir teatro akademijos studentai.
1996 m. „Brevis“ tapo absoliučiu nugalėtoju ir iškovojo Didįjį prizą Slovėnijoje vykusiame
konkurse, o G. Venislovui buvo įteiktas geriausio konkurso dirigento prizas. Vėliau per kelerius
metus „Brevis“ laimėjo pirmąsias vietas įvairiuose tarptautiniuose chorų konkursuose, o 2003 m.
Prancūzijoje buvo apdovanotas Europos Didžiuoju prizu - mėgėjų chorams Europoje skiriamu aukščiausiu
apdovanojimu. Choras pelnė platų pripažinimą ir Lietuvoje: 1998 m. jis tapo absoliučiu Antrosios pasaulio
lietuvių dainų šventės chorų konkurso nugalėtoju. Kolektyvas pelnė ir kelis specialius apdovanojimus,
o jo vadovas G. Venislovas - geriausio konkurso dirigento titulą.
Choras pelnė platų pripažinimą ir Lietuvoje: 1998 m. jis tapo absoliučiu Antrosios pasaulio
lietuvių dainų šventės chorų konkurso nugalėtoju. Kolektyvas pelnė ir kelis specialius apdovanojimus,
o jo vadovas G. Venislovas - geriausio konkurso dirigento titulą.
Choras „Brevis“ yra dalyvavęs daugelyje stambių projektų kartu su
Baltijos šalių baroko ansambliu bei orkestru, kuriuose griežia Lietuvos, Latvijos, Estijos, Vokietijos
senosios muzikos atlikėjai, vadovaujami violončelininko ir violininko Dariaus Stabinsko.
Šiame projekte choras Brevis pasirodys su nauja grupe - „Brevis“
konsortu, suformuotu iš minėtų kolektyvų bei muzikų, pakviestų ir iš kitų Europos šalių. Konsorto
vadovas D. Stabinskas specialiai šiam projektui parengė naują Monteverdi Mišparų redakciją.
Darius Stabinskas studijavo violončelę pas Rimantą Armoną
Lietuvos muzikos akademijoje ir violą da gamba pas Roberto Gini Milane bei lankė Andrew Kingo
(Didžioji Britanija), Rinaldo Alessandrini (Italija), Alberto Hartingerio (Austrija) ir Diego
Fratelli (Italija) senosios muzikos kursus.
Jis yra parengęs ir įgyvendinęs daug senosios muzikos projektų, tarp kurių - koncertinės programos
„Italų muzika Vazų dvare“ (įrašyta kompaktinėje plokštelėje) ir „Iš Braunsbergo vargonų
tabulatūros“ bei A. Scarlatti oratorija „Šv.Kazimieras, Lenkijos karalius“, visos
transliuotos per Euroradiją, o taip pat Francescos Caccini opera „Rudžiero išlaisvinimas iš Alčinos
salos“.